IKI GRUODŽIO 15 LIKO:

Paramos fondai

„Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“ yra ne tik šventė bėgimą mylintiems žmonėms, bet ir svajonių išsipildymas paramos bei labdaros organizacijų fondų globojamiems asmenims. Šiemet registruojantis į pasirinktą distanciją kviečiame jus prisidėti prie šių remiamų socialinių akcijų veiklos:


Kaukėno logo

„Svajoju apie naują dviratį“, – savo slaptą norą R. Kaukėno paramos grupei parašė onkologine liga sergantis Artiomas. Berniukui buvo diagnozuotas galvos smegenų auglys atėmęs iš jo dalį gražios vaikystės. Šiuo metu vaikas yra namuose, kiekvieną dieną į darželį jis keliauja dviračiu, kurį jis jau išaugo. Įrodykime vaikams, kad paleisti svajonių negalime, kad būtent jos veda mus į priekį ir pildosi! Skirkime Kalėdinį bėgimą berniukui, kuris nepasiduoda didžiausiam mūsų visų priešui – vėžiui ir moka gyventi šia diena!

Visi paaukoję 10 ir daugiau eurų gaus specialius „Aplenkime vėžį“ marškinėlius. Dėl marškinėlių kreiptis info@kaukenoparama.lt


logo-featured-transp-300x200

Išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ suteiks pagalbą judėjimo negalią turinčiam Simonui. Už surinktą paramą vyrui bus padovanota galimybė lankyti kineziterapijos užsiėmimus.

Simonas: „Man svarbu mokėti tinkamai eiti, kelti kojas“

Išsėtinės sklerozės diagnozę Simonas išgirdo 1997 m. Islandijoje, kur tuo metu studijavo dailę. Tada staiga netikėtai susilpnėjo sveikata. „Eidamas pradėjau viena koja kliūti už grindinio, todėl iš karto užsiregistravau pas gydytoją. Man buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Nesupratau, kas vyksta, bijojau dėl pablogėjusios sveikatos. Po visų tyrimų sužinojau diagnozę…“, – prisiminė Simonas.

Apie išsėtinę sklerozę Simonas tada išgirdo pirmą kartą. Praėjus porai savaičių po to, kai sužinojo diagnozę, simptomai dingo ir Simonui pasirodė, kad gyvenimas grįžo į savo vagą, tačiau viskas atsinaujino 2006 m.

Simono pašaukimas – dailė. Talentą piešti jis paveldėjo iš mamos, kaip jis sako, „visuomet buvau mene“. Piešdamas Simonas tiesiog atsipalaiduoja ir išsivaduoja iš jį slegiančių jausmų. Vyro darbuose daugiau matomas ekspresionizmas.

Daugiausia šviesos jis semiasi iš vaikų ir žmonos. Taip pat džiaugsmą kelia piešimas. „Aš iš prigimties esu linksmas žmogus, būna, kad galiu juoktis iš nieko, kaip vaikas. Net žmona stebisi, kaip aš išgyvenu šią ligą be liūdesio, su juoku“, – kalbėjo Simonas ir pridūrė, kad stiprybės jam dažnai suteikia bendravimas su kineziterapeutu, kuris yra tarsi mokytojas – padeda iš naujo pažinti kūną, energiją, psichologiją.

Išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ Kalėdinio bėgimo metu surinktomis lėšomis sieks padėti šeimai ir suteiks galimybę Simonui pradėti svarbų kineziterapijos kursą.


logo_raudonasis kryzius
Svajoju, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė mane lankytų iki gyvenimo pabaigos

shutterstock_553180339

Mano vyras mirė prieš daug metų, sūnų palaidojau prieš trejus, anūkas įsikūręs Anglijoje, todėl jau seniai jo nemačiau. Esu vieniša, iš namų išeiti negaliu, todėl bijojau, kad jaunai savanorei su manimi bus nuobodu. Kad vieną kartą ateis ir daugiau nebegrįš…
Šiandien nebeįsivaizduoju gyvenimo be Ingridos. Buvau pamiršusi, ką reiškia turėti žmogų, kuris išklauso, kuriam įdomūs mano prisiminimai ir net buitis. Ir nors nesame giminės, o ji turi savo šeimą, jaučiu, kad į mane žiūri kaip į savą. Gera žinoti, kad kažkam rūpiu. Tuomet ta vienatvė nebe tokia sunki…
Kaskart kai ji ateina, aš pasakau kaip jos laukiau, o išeinant visada padėkoju, nes ji dalinasi su manimi brangiausiu, ką turi – savo laiku.

Prašome padėti lankyti tokius senelius, kaip Stanislava. Ponia Stanislava viena iš šimtų tūkstančių vienišų senelių nebegalinčių pasirūpinti savimi. Parama skirta vienišų senelių lankymui. Motyvuoti ir paruošti savanoriai reguliariai lanko vienišus vyresnio amžiaus žmones jų namuose ir teikia kokybišką psichosocialinę pagalbą: nuoširdžiai rūpinasi lankomų žmonių savijauta, padeda seneliams užsiimti veiklomis, kurių jie vieni daryti jau nebegali.